Aušros Vartų Švč.Panelė

Tarp labiausiai garsių Lietuvoje stebuklingųjų Dievo Gimdytojos paveikslų svarbią vietą užima stebuklingasis Aušros Vartų Švenčiausios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas. Aušros Vartų Mergelė laikoma Lietuvos globėja, yra santarvės ir Lietuvos atgimimo bei vilties simbolis; ji buvo gausiai lankoma ir okupacijos metais. Paveikslas ypatingas tuo, kad pritraukia skirtingų konfesijų tikinčiuosius: jis gerbtas ir laikytas stebuklingu ne tik katalikų, bet ir ortodoksų ( stačiatikių) bei unitų tikinčiųjų tarpe.
Tiksli paveikslo kilmė nežinoma, tačiau istoriniai šaltiniai mini, jog 1626 m. šalimais įsikūrę basieji karmelitai ėmėsi globoti Aušros Vartų Švč.Marijos Panos paveikslą. Tada paveikslas buvęs vidinėje vartų pusėje, nišoje su langinėmis durelėmis. Šiam paveikslui medinė koplyčia pastatyta 1671 m.Jai sudegus, 1711 -1715 m. pastatyta dabartinė neoklasicistinio stiliaus mūrinė koplyčia, atnaujinta 1828 m. įkomponuoti įrašai lotynų kalba: Marijos titulas "Mater Misericordiae" - Gailestingumo Motina bei "sub Tuum praesidium confugimus" - Tavo apgynimo šaukiamės.
Paveikslas buvo ir tebėra itin gausiai lankomas, jis plačiai garsėja malonėmis, stebuklingais lietuvių , lenkų, gudų išgijimais. Aušros Vartų mariją norėta vainikuoti Lenkijos karalystės Karaliene, tačiau Šventasis Sostas nepritarė tokiam titului. 1927 m. liepos 2 dieną Aušros Vartų Švč.Panelei suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.
Paveikslas nutapytas XVII a. pradžioje nežinomo dailininko aliejiniais dažais ant ąžuolinio skydo pagal XVI a. Nyderlandų dailininkų medžio graviūras,sekurtas sekant Marteno de Voso (Vos,1532-1603) piešiniais. Veikiausiai Marijos atvaizdas buvo sukurtas specialiai miesto vartams bei turėjo porinį pasaulį laiminančio Kristaus Išganytojo atvaizdą išorinėje vartų sienoje. Minėtą paveikslą vėliau pakeitė freska, kuri ilgą laiką buvo uždengta dekoratyviniu metaliniu kryžiumi, o dabar vėl atidengta. Tokie poriniai Švč.Panelės ir Kristaus Išganytojo atvaizdai buvo gana populiarūs XVI ir XVII a. sandūroje šalyse, kuriose plito Nyderlandų krikščioniškojo meno įtaka. Tai patvirtina vakarietišką bei katalikišką Aušros Vartų Marijos paveikslo kilmę. Tarp Lietuvoje vainikuotų Marijos paveikslų tai vienintelis atvaizdas, kada Dieviškoji Motina vaizduojama be Kūdikio. Marija nuolankiai nuleidus galvą, kukliai nudelbusi akis, ir sukryžiuotų rankų gestu tarsi išreiškia atsidavimą Aukščiausiojo valiai.
Šventąjį atvaizdą dengia barokinis auksuoto sidabro aptaisas. Aptaisai apsaugo paveikslo šventumą ir yra kaip aukos (votum) ženklas, išreiškiantis padėką Marijai už patirtas malones ir pagarbą Dieviškajai Motinai. Aušros Vartų Marijos aptaisas susideda iš trijų skirtingais laikotarpiais sukurtų dalių. Seniausia Marijos galvą ir pečius gaubianti dalis, sukurta 1695-1700 m. Kitos sidabrinio aptaiso dalys sukurtos XVIII a. I trečdalyje. Marijos galvą karūnuojančios karūnos taip pat yra nevienalaikės. Apatinis karališkos formos vainikas sukurtas XVII a. pabaigoje. Viršutine rokokokine karūna Aušros Vartų Marija karūnuota po 1750 m. Apie XIX a. vidurį prie paveikslo pritvirtintas paauksuotas sidabrinis pusmėnulio formos votas, kuris praplėčia Aušros Vartų Marijos ikonografiją.
Garsaus Aušros Vartų Švč.Panelės Gailestingumo Motinos paveikslo kopijos ir kartotės plačiai paplitusios ne tik Lietuvoje. Tikėta, jog ypatingomis malonėmis garsių paveikslų kartotės perima originalo ypatumus.

Švč.Panele Marija ,Aušros Vartuose garsi, užtark mus!