Bernardinų konvento subgvardijonas Aleksas Maceina 1670 m. rugpjūčio 25 dieną apie tuo metu garsiausią Kaune Marijos atvaizdą rašė šitaip: „Aš pats, nevertas Dievo Motinos tarnas, su visais savo sielvartais ir kentėjimais, su rūpesčiais, tiek dvasiniais, tiek kūniškais, ir visokiausiais savo poreikiais, ypatingai esu patyręs gailestingumą ir malonę, (…), aukodamasis Skaisčiausiajai ir Ištikimiausiajai Mergelei Marijai šiame paveiksle.“
Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Dievo Motinos paveikslas, sovietinei valdžiai 1950 m. uždarius šventovę, ilgam išnyko iš visų akiračio, ir tik 2001 m. pagaliau vėl sugrįžo į altorių – šįsyk į Arkikatedros bazilikos. Švč. Mergelės Marijos paveikslo istorija atkurta iš rankraštinių šaltinių. Jis minimas Bernardinų konvento archyve (pirmą kartą – 1669 m.), o nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio – Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios vizitacijų.
Paveikslas buvo nuveštas į Raudonę, baiminantis, kad maskvos kariuomenė jo nesunaikintų. „Tikra ir nuoširdi šviesių asmenybių reliacija apie Švenčiausiosios Mergelės stebuklingąjį atvaizdą, kuris yra mūsų bažnyčioje“. Pradžioje jis vaizdžiai perteikia ankstesnį, 1655 m. įvykį: „Kai Maskva atakavo, tas paveikslas buvo išvežtas iš Kauno į Raudonę, į dvarą Šviesiausiojo Jo Malonybės pono Jeronimo Krišpino Kiršenšteino, šiuo metu LDK iždininko. Toje koplyčioje pamaldų metu, būtent tą valandą, kurią maskolius Vilnių užgrobė, aiškiai matė paveikslą verkiantį pats Jo Malonybė, ir pati Jos Malonybė, ir Jų Malonybių sūnus, ir kiti. Pats Jo Malonybė tai žodžiu sąžiningai paliudijo, būvant daugybei garbingų asmenų, ir prie manęs, neverto kunigo, kai buvau pas jį Raudonėje. Viešpaties metais 1670 rugpjūčio 25 dieną.“
Švč.P.Marija Malonongoji Motina, Melski už mus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą