2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis



Pivašiūnų Švč.P.Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje saugomas vertingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, laikomas stebuklingu. Jo gydomą galią pajautę žmonės apipylė Ją dovanomis ( votais) ir aukomis. Tai galima pamatyti vien užlipus prie pačio paveikslo.
Jame ant bukmedžio lentelių nutapyta švelnaus žvilgsnio juodbruvė Mergelė Marija, apsisiautusi mantija. Ji apglėbusi dešine ranka ant jos kelių sėdintį Kūdikį, o kairėje laiko skeptrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Marija vaizduojama vienplaukė, tai liudija vakarietišką šio paveikslo kilmę, mat toks vaizdavimo būdas nebūdingas bizantiškajai tradicijai. Kūdikis kairėje rankutėje laiko simbolinį pasaulio rutulį, o dešine laimina prilenkęs du paskutinius pirštus, t. y. vadinamuoju lotyniškuoju būdu. Paveikslas yra Dexiokratusa ikonografinio tipo. Menotyrininkė Regimanta Stankevičienė teigia Pivašiūnų paveikslą esant garsiausio Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios Švč. Mergelės paveikslo kopija. Taip pat ji pastebi sąsajų tarp Simno bažnyčios Dievo Motinos atvaizdo ir pivašiūniškio.
Vainikuotos Marijos su Kūdikiu atvaizdas simbolizuoja Dangaus Valdovę su Pasaulio Išganytoju.Pivašiūnų Dievo Motina žvelgia į dešinę, o jos Sūnus – į kairę. Šis žvilgsnis apima praeitį ir ateitį, pabaigą ir naują pradžią. Jis simbolizuoja visa apimančią ir ištikimą Dievo meilę, kuri niekada nesibaigia (bažnyčia sudegė, o paveikslas išliko!).
Marijos ir kūdikėlio Jėzaus figūras puošia dailiai iškalstyti raštuoti apkaustai. Marijos skraistę dabina iškilaus reljefo rožių, tulpių, keturlapių ir šešialapių gėlių žiedai. Dievo Motinos suknelės ir Kūdikio palijaus raštai žemesnio reljefo, gėlių ir raitytų akanto lapų raštas – smulkesnis. Paveikslą dengia tamsiai raudonas aksomas. Prie jo atskirai pritvirtintos karūnos, nimbai, apačioje – didžiulis mėnulis, veikiausiai sietinas su Nekaltojo Prasidėjimo kultu, Šventosios Dvasios balandis, žvaigždės. Tai paveikslui suteikia iškilmingumo

Pivašiūnų Dievo Motina, melski už mus!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą