Sausio mėnesio 1 dieną minima svarbi ir Romos katalikams privaloma šventė - Švč.M.Marijos, Dievo Gimdytojos šventė. Ja Bažnyčia ypatingai pagerbia Mergelę kaip Gimdytoją, aukštindama ją ne tik giesmėse, bet ir maldose. Dievo Motina - juk taip Ją dažniausiai vadina žmonės. Viešpats Jėzus mirdamas ant kryžiaus paliko mums ją dvasios Motina, kad turėtume ją kaip ramstį, kaip tikrą Mamą, kuri visada išklauso, paguodžia, palaiko. Ši šventė mums taip pat leidžia neužsimiršti, jog Ji nėra šiaip sau draugė, pildanti kiekvieną mūsų užgaidą. Ji - Dangaus Karalienė, Dievo Sūnaus Motina, Gailestingumo Motina. Įdomu tai, kad būtent Jai paskirta pirmoji metų diena. O tai rodo ypatingą Katalikų Bažnyčios pagarbą Jai.
Švenčiausioji Dievo Sūnaus Gimdytoja, melski už mus!

Gvadalupės Mergelė

Gruodžio 12 d. Meksikos Bažnyčia mini Gvadalupės Motinos apsireiškimų šv. Juanui Diego metines. Garsiausia Meksikoje Gvadalupės Marijos šventovė kasmet pritraukia nuo 18 iki 20 milijonų lankytojų. Būna dienų, kai piligrimų skaičius siekia nuo 120 iki 130 tūkstančių, tačiau gruodžio 9-12 dienomis šis skaičius daugiau kaip padvigubėja.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai 1531 metais ant Tepeyac kalno indėnui Juanui Diego ženklina lūžį krašto evangelizacijos istorijoje. 1519 metai atkeliavusių Ispanijos vienuolių ir misionierių pastangos iš pradžių buvo ne itin sėkmingos. Dalinai tai nulėmė giliai įsišakniję senoviniai čiabuvių tikėjimai. Nuo europiečių išsilaipinimo iki Gvadalupės apsireiškimo Meksikoje buvo pakrikštyta maždaug milijonas čiabuvių. Tačiau autentiški dokumentai rodo, kad 1536 metais, tai yra po penkmečio nuo Marijos apsireiškimų, pakrikštytų katalikų indėnų skaičius staiga išaugo iki keturių milijonų. Pasak Marijos kulto eksperto Ruben Vargas Ubarte, pagrindinė tokio nepaprasto atsivertimų priežastis yra švelni įtaka, kurią meksikiečiams darė Marijos apsireiškimai jų tautiečiui Juan Diego. Tam lemiamos įtakos turėjo pranašiška pirmojo Meksikos vyskupo pranciškono įžvalga. Jis maldingoje procesijoje iš Meksikos miesto iki Tepeyac apsireiškimų kalno keliavo dėvėdamas Juano Diego „tilmą“, tai yra tuo metu visų čiabuvių dėvėtą prijuostę, ant kurios per apsireiškimus įsispaudė Mergelės Marijos atvaizdas. Gvadalupės Marijos, kaip visų tikinčiųjų Motinos, kultas greitai pasklido tarp čiabuvių ir todėl, kad Juan Diego rūbe įspaustame paveiksle yra ne europietės, o čiabuvės meksikietės moters atvaizdas. Būtent toks Marijos atvaizdas buvo iškeltas Meksikos evangelizacijos pradžioje. Greitai meksikiečiai įsisąmonino Gvadalupės Marijos kaip motinos vaidmenį, iš Juan Diego lūpų sužinoję, jog ji – meilinga visų Motina – prašo pastatyti jos garbei namus ten kur gyvena jos vaikai, tai yra atšalioje vietoje, kurioje tuo metu gyveno čiabuviai, ispanų ištremti iš Meksikos miesto, būtent apsireiškimų kalno Tepeyac papėdėje. Į šioje vietovėje iškilusias apsireiškimų šventovę ir garsiąją Gvadalupės Marijos baziliką kasmet gruodžio 9-12 dienomis suvažiuoja milijonai tikinčiųjų.

Gvadalupės Marijos apsireiškimų regėtojas Juanas Diego dabar yra šventasis. Jis buvo kanonizuotas 2002 metų liepos 31 dieną, o jo liturginė šventė yra minima gruodžio 9-ąją, pirmąją apsireiškimų dieną./ pagal bernardinai.lt/
Gvadelupės Mergele, melski už mus!

Pivašiūnų Švč.P.Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje saugomas vertingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, laikomas stebuklingu. Jo gydomą galią pajautę žmonės apipylė Ją dovanomis ( votais) ir aukomis. Tai galima pamatyti vien užlipus prie pačio paveikslo.
Jame ant bukmedžio lentelių nutapyta švelnaus žvilgsnio juodbruvė Mergelė Marija, apsisiautusi mantija. Ji apglėbusi dešine ranka ant jos kelių sėdintį Kūdikį, o kairėje laiko skeptrą. Atkreiptinas dėmesys, kad Marija vaizduojama vienplaukė, tai liudija vakarietišką šio paveikslo kilmę, mat toks vaizdavimo būdas nebūdingas bizantiškajai tradicijai. Kūdikis kairėje rankutėje laiko simbolinį pasaulio rutulį, o dešine laimina prilenkęs du paskutinius pirštus, t. y. vadinamuoju lotyniškuoju būdu. Paveikslas yra Dexiokratusa ikonografinio tipo. Menotyrininkė Regimanta Stankevičienė teigia Pivašiūnų paveikslą esant garsiausio Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios Švč. Mergelės paveikslo kopija. Taip pat ji pastebi sąsajų tarp Simno bažnyčios Dievo Motinos atvaizdo ir pivašiūniškio.
Vainikuotos Marijos su Kūdikiu atvaizdas simbolizuoja Dangaus Valdovę su Pasaulio Išganytoju.Pivašiūnų Dievo Motina žvelgia į dešinę, o jos Sūnus – į kairę. Šis žvilgsnis apima praeitį ir ateitį, pabaigą ir naują pradžią. Jis simbolizuoja visa apimančią ir ištikimą Dievo meilę, kuri niekada nesibaigia (bažnyčia sudegė, o paveikslas išliko!).
Marijos ir kūdikėlio Jėzaus figūras puošia dailiai iškalstyti raštuoti apkaustai. Marijos skraistę dabina iškilaus reljefo rožių, tulpių, keturlapių ir šešialapių gėlių žiedai. Dievo Motinos suknelės ir Kūdikio palijaus raštai žemesnio reljefo, gėlių ir raitytų akanto lapų raštas – smulkesnis. Paveikslą dengia tamsiai raudonas aksomas. Prie jo atskirai pritvirtintos karūnos, nimbai, apačioje – didžiulis mėnulis, veikiausiai sietinas su Nekaltojo Prasidėjimo kultu, Šventosios Dvasios balandis, žvaigždės. Tai paveikslui suteikia iškilmingumo

Pivašiūnų Dievo Motina, melski už mus!

Švč.P.Marija Maloningoji Motina iš Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčios

Bernardinų konvento subgvardijonas Aleksas Maceina 1670 m. rugpjūčio 25 dieną apie tuo metu garsiausią Kaune Marijos atvaizdą rašė šitaip: „Aš pats, nevertas Dievo Motinos tarnas, su visais savo sielvartais ir kentėjimais, su rūpesčiais, tiek dvasiniais, tiek kūniškais, ir visokiausiais savo poreikiais, ypatingai esu patyręs gailestingumą ir malonę, (…), aukodamasis Skaisčiausiajai ir Ištikimiausiajai Mergelei Marijai šiame paveiksle.“

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Dievo Motinos paveikslas, sovietinei valdžiai 1950 m. uždarius šventovę, ilgam išnyko iš visų akiračio, ir tik 2001 m. pagaliau vėl sugrįžo į altorių – šįsyk į Arkikatedros bazilikos. Švč. Mergelės Marijos paveikslo istorija atkurta iš rankraštinių šaltinių. Jis minimas Bernardinų konvento archyve (pirmą kartą – 1669 m.), o nuo XIX a. pradžios iki XX a. vidurio – Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios vizitacijų.

Paveikslas buvo nuveštas į Raudonę, baiminantis, kad maskvos kariuomenė jo nesunaikintų. „Tikra ir nuoširdi šviesių asmenybių reliacija apie Švenčiausiosios Mergelės stebuklingąjį atvaizdą, kuris yra mūsų bažnyčioje“. Pradžioje jis vaizdžiai perteikia ankstesnį, 1655 m. įvykį: „Kai Maskva atakavo, tas paveikslas buvo išvežtas iš Kauno į Raudonę, į dvarą Šviesiausiojo Jo Malonybės pono Jeronimo Krišpino Kiršenšteino, šiuo metu LDK iždininko. Toje koplyčioje pamaldų metu, būtent tą valandą, kurią maskolius Vilnių užgrobė, aiškiai matė paveikslą verkiantį pats Jo Malonybė, ir pati Jos Malonybė, ir Jų Malonybių sūnus, ir kiti. Pats Jo Malonybė tai žodžiu sąžiningai paliudijo, būvant daugybei garbingų asmenų, ir prie manęs, neverto kunigo, kai buvau pas jį Raudonėje. Viešpaties metais 1670 rugpjūčio 25 dieną.“

Švč.P.Marija Malonongoji Motina, Melski už mus!

Žemaičių Kalvarijos Krikščioniškų šeimų Karalienė.

Kompoziciją sudaro į dešinę pusė pasukta iki pusės pavaizduota Švč. Mergelė Marija, abejomis rankomis laikanti Kūdikėlį Jėzų, kuris prigludęs prie pat jos veido. Raudono aksomo fone išdėstyta dvylika žvaigždučių. Abi figūras dengia paauksuoto sidabro aptaisai, išskyrus jų veidus, rankų plaštakas ir basą Kūdikėlio kojelę. Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio galvas vainikuoja paauksinto sidabro karūnos; pirmosios viršūnėje – Švč. M. Marijos monograma, antrosios – kryželis. Dar viena paauksuoto sidabro karūna yra virš paveikslo rėmų, ją iš abiejų pusių laiko angeliukai.

Švč. Mergelė Marija žvelgia į Kūdikį, kuris atsisukęs į žiūrovą. Ir Dievo Motinos, ir Kūdikėlio veidas nutapyti pagal perspektyvos ir anatomijos taisykles, švelniai modeliuoti šviesa ir šešėliais; abu patamsėję nuo senumo. Dievo Motina pavaizduota tartum besišypsanti, kartu šypsenoje galima įžvelgti vos jaučiamą skausmo išraišką.

Profesionalaus meistro aptaisuose, sudurstytuose iš atskirų dalių, galima įžvelgti smulkią, tačiau struktūrišką Švč. M. Marijos apsiausto klosčių ir suknelės modeliuotę. Aptaisas papuoštas kruopščiai iškalstytais atpažįstamų tulpių, lelijų, roželių ir kitų augalų motyvais, ant dešiniojo Mergelės peties iškalstyta aštuonkampė žveigždė. Pagal kalstymo būdą aptaisai priskirtini vadinamojo naujojo tipo, barokiniam, pavyzdžiui ir datuotini XVII a. antrąja ar XVIII a. pirmąja puse.

1977 m. tuometinio Telšių vyskupo Antano Vaičiaus iniciatyva paveikslas buvo restauruotas. Nuėmus aptaisus, paaiškėjo, kad Švč. M. Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus piešinio siluetas nežymiai skiriasi nuo bendros metalinių aptaisų struktūros. Dievo Motina pavaizduota vilkinti tamsiai rudą melsvo atspalvio ir gelsvais spalvų tonais modeliuotą apsiaustą su gobtuvu, dengiančiu galvą. Jos suknelė pilkų tonų. Apsiausto apvadai balti, rankogaliai papuošti baltais nėriniais, ant dešiniojo Dievo Motinos peties – aštuoniakampė žvaigždė su ilgais galais ir stilizuotu balkšvų lelijų motyvu. Panašiu apsiaustu Mergelė buvo vaizduojama bizantinio ikonografinio tipo paveiksluose. Tuo tarpu Kūdikėlis Jėzus vilki ne bizantiškus, bet europietiškus drabužius – žalsvai pilkų tonų marškinėlius ir raudoną apsiaustą.

Pagal ikonografinę schemą paveikslas priskirtinas Glykophysoula ikonografinio tipo atvaizdams. Šio tipo atvaizdų kultą yra platinę ne tik dominikonai, bet ir pranciškonai, bazilijonai, karmelitai, kitos vienuolijos. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis paveikslas priklauso negausiai grupei atvaizdų, kuriuose Dievo Motina vaizduojama laikanti Kūdikį ant kairės rankos, jos figūrai esant pasuktai į dešinę pusę. Paveikslas yra savotiškas tarpinis variantas tarp bizantinio ir vakarietiškojo ikonografinio tipo atvaizdų, jame matyti renesanso ir baroko tapybos bruožų.

2003–2006 m. paveikslas buvo nuodugniai ištirtas ir kruopščiai restauruotas Prano Gudyno restauravimo centre.

2006 m. spalio 8 d. Žemaičių Kalvarijos stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis. Pasirengimo vainikavimui laikotarpiu vyskupijoje buvo surengtas mariologinis kongresas.

Švč.Panelės Nekaltas Prasidėjimas

Kiek daug Dievo Motinos švenčių tikriausiai yra pastebėjęs ne vienas. Jos dažniausiai patvirtintos Popiežiaus ir yra švenčiamos visuotinėje Baknyčioje. Tarp šių švenčių šviečia pagrindinės: Jos Nekaltas Prasidėjimas, Jos Gimimas, Jos į dangų Paėmimas. Yra ir daugybė kitų, mažesbių Marijos švenčių, dažniausiai pavadintų Marijos titulais. Pvz.: Ligonių Sveikata, Nuliūdusiųjų Paguoda,Gailestingumo Motina ir t.t.
Šiandien minima šventė yra pati didžiausia Dievo Motinos šventė advento metu. Ji muums parodo, kad Marija nėra šeip kažkokia moteris, kaip visos. Ne. Ji buvo pati skaisčiausia visomis prasmėmis. Gimtos nuodėmės nepaliesta, ji, pagimdė Amžnąją Šviesą. Nėra nei vieno šventojo, kuris taip arti stovėtų šalia Dievo kaip Marija. Ji yra VISŲ Dievo malonių tarpininkė.
Pasirodžiusi Lurde Skaisčiausioji Karalienė pasakė savo Vardą. " Aš esu Nekaltas Prasidėjimas". Šią šventę patvirtinęs Popiežius Pijaus IX 1854 m. gruodžio 8 dieną paskelbė, kad Mergelė Marija nuo pat jos pradėjimo akimirkos buvo apsaugota nuo pirmapradės kaltės, Bažnyčios istorijoje turi giliausias šaknis. Ši šventė yra privaloma visuotinėje Bažnyčioje. Ši Dievo Motinos šventė yra dogma.
Šlovinkit angelai ir visa žeme Tą, kuri Nekalta gimė ir nekaltą pagimdė mums Išganymą.
Šlovingoji nepalytėtoji Mergele Marija, melski už mus!

Karmelitų Dievo Motina

Karmelitų Dievo Motinos atvaizdas (XVII a. pab.–XVIII a. pr.)Kūrinys priklauso Marijos Snieginės, bene paties garsiausio Romos Švč. Mergelės atvaizdo, sekinių grupei.
Visą paveikslą dengia auksuotas ir sidabruotas metalo aptaisas, iškalstytas rokailiais ir gėlių žiedais (XVIII a. vid.). Pro aptaiso iškarpas matome tik Motinos ir Sūnaus veidus bei rankas, taip pat Kūdikio pėdas. Įdomu, kad škaplieriaus sakramentalija prie paveikslo pritvirtinta atskirai, nes paauksuotos kvadratinės plokštelės su Kristaus ir Marijos monogramomis kabo jo paviršiuje. Tai liudija Škaplieriaus brolijos siekį labiausiai gerbiamuose Marijos atvaizduose išryškinti ir karmelitiškąjį pamaldumą.
Žmonės eina į Karmelitų bažnyčią ir prašo Mergelės Motinos užtarimo, nes žino, jog šis atvaizdas stebuklingas.
Asmeniškai aš esu patyręs prie šio paveikslo daugybę malonių.Siūlau visiems, kas nori Motinos pagalbą pajusti per stebuklingus jos atvaizdus, užeiti bent 5 min. į bažnyčią, ir nueiti į koplyčią, uždegti žvakutę, ir paprašyti Karmelio kalno Karalienės užtarimo. Koplyčia yra dešinėje pusėje.
Švč.Panele Marija, Karmelitų Karaliene, melski už mus !

Sopulingoji Dievo Motina Kauno Arkikatedroje

Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas (XVI a. pab. – XVII a. pr.) visais laikais buvo labiausiai gerbiamas šios šventovės Švč. Marijos atvaizdas. Matyt, kūrinio autoriui buvo pažįstamos Mikelandželo Rondanini Pietos piešinio graviūros. Ekspresijos kupino paveikslo prasminis ir kompozicinis centras – Švč. Mergelė Marija, prilaikanti bejėgį, smunkantį Kristaus kūną. Už Dievo Motinos figūros atsiveria gili erdvė – nakties peizažas su pastatais ir kalvomis kaip lakoniška nuoroda į vyksmo vietą ir laiką. Čia visos meninės raiškos priemonės panaudotos Dievo Motinos kančiai ir Kristaus aukai sudvasinti. Paveikslo figūras dengiantys auksuotos sidabro skardos aptaisai saugo paveikslo šventumą. Aplink paveikslą galima apeiti. Todėl žmonės, vargų spaudžiami, ar norėdami patirti kokią stebuklingos Dievo Motinos užtarimu gautą malonę, eina apie šį stebuklingą paveikslą keliais. Ėjimas keliais - tai labai sena tradicija katalikų pasaulyje. Ji rodo, kad žmogus eina apie kulto objektą
nusižeminęs, atlikdamas maldingas praktikas. Apie šį paveikslą karo metais eidavo tremtinių artimieji, ir žmonės patiriantys įvairiausius vargus. Paveikslo stebuklingumą rodo apie jį sukabinta daugybė votų.
Sopulingoji Dievo Motina,Garsi Kauno Arkikatedroje, melski už mus!

Pažaislio Švč.Panelė

Pažaislio vienuolynas, nuo senų laikų garsėjo stebuklinguoju Gražiosios Meilės Motinos paveikslu, dar vadinamu Kamalduliu Dievo Motina. Jį bažnyčios fundatoriui Kristupui Zigmantui Pacui padovanojo Aleksandras VII 1661 metais.Pagal pirminį sumanymą jis buvo pakabintas vienuokių choro altoriuje, o dabar kabo didžiąjame altoriuje. Tai nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti Kūdikį. Veidai itin švelnių bruožų, ir gana žaismingi. Marijos ir Kūdikėlio skulptūros apjuostos spalvingu vešlių gėlių vainiku. Tad kūrinio ikonografija sujungia kelis Švč.Panelės vaizdavimo tipus - modifikuotą bizantiškąją Meilingąją Motiną ir Mariją gėlių vainike.Kamalduliai šį paveikslą itin gerbė, ir tikinčiųjų jis buvo labai pamėgtas. Ne tik kamalduliai, bet ir vėliau čia gyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2 d. stebuklingąjį paveikslą nešdavo iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią ir vienuolyną. Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamiesi iš Pažaislio, jie išsigabeno paveikslą į Rusiją. Tik 1928 m. atgautoji Kamaldulių Dievo Motina grįžo į Pažaislį seserų kazimieriečių globon. 1950 metais, vienuolynui einant iš rankų į rankas, paveikslas buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. 2000aisiais, lydimas gausios maldininkų procesijos, jis iškilmingai grąžintas į Pažaisį. Prie paveikslo žmonės važiuoja iš viso KAuno ir apylinkių, be to, jis žinomas ir stačiatikių tarpe. Yra tikima, kad paveikslas gydo įvairiausias priklausomybes, be to, nuo jo eina ypatinga ramybė.
Pažaislio Karaliene, melski už mus!

Aušros Vartų Švč.Panelė

Tarp labiausiai garsių Lietuvoje stebuklingųjų Dievo Gimdytojos paveikslų svarbią vietą užima stebuklingasis Aušros Vartų Švenčiausios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas. Aušros Vartų Mergelė laikoma Lietuvos globėja, yra santarvės ir Lietuvos atgimimo bei vilties simbolis; ji buvo gausiai lankoma ir okupacijos metais. Paveikslas ypatingas tuo, kad pritraukia skirtingų konfesijų tikinčiuosius: jis gerbtas ir laikytas stebuklingu ne tik katalikų, bet ir ortodoksų ( stačiatikių) bei unitų tikinčiųjų tarpe.
Tiksli paveikslo kilmė nežinoma, tačiau istoriniai šaltiniai mini, jog 1626 m. šalimais įsikūrę basieji karmelitai ėmėsi globoti Aušros Vartų Švč.Marijos Panos paveikslą. Tada paveikslas buvęs vidinėje vartų pusėje, nišoje su langinėmis durelėmis. Šiam paveikslui medinė koplyčia pastatyta 1671 m.Jai sudegus, 1711 -1715 m. pastatyta dabartinė neoklasicistinio stiliaus mūrinė koplyčia, atnaujinta 1828 m. įkomponuoti įrašai lotynų kalba: Marijos titulas "Mater Misericordiae" - Gailestingumo Motina bei "sub Tuum praesidium confugimus" - Tavo apgynimo šaukiamės.
Paveikslas buvo ir tebėra itin gausiai lankomas, jis plačiai garsėja malonėmis, stebuklingais lietuvių , lenkų, gudų išgijimais. Aušros Vartų mariją norėta vainikuoti Lenkijos karalystės Karaliene, tačiau Šventasis Sostas nepritarė tokiam titului. 1927 m. liepos 2 dieną Aušros Vartų Švč.Panelei suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.
Paveikslas nutapytas XVII a. pradžioje nežinomo dailininko aliejiniais dažais ant ąžuolinio skydo pagal XVI a. Nyderlandų dailininkų medžio graviūras,sekurtas sekant Marteno de Voso (Vos,1532-1603) piešiniais. Veikiausiai Marijos atvaizdas buvo sukurtas specialiai miesto vartams bei turėjo porinį pasaulį laiminančio Kristaus Išganytojo atvaizdą išorinėje vartų sienoje. Minėtą paveikslą vėliau pakeitė freska, kuri ilgą laiką buvo uždengta dekoratyviniu metaliniu kryžiumi, o dabar vėl atidengta. Tokie poriniai Švč.Panelės ir Kristaus Išganytojo atvaizdai buvo gana populiarūs XVI ir XVII a. sandūroje šalyse, kuriose plito Nyderlandų krikščioniškojo meno įtaka. Tai patvirtina vakarietišką bei katalikišką Aušros Vartų Marijos paveikslo kilmę. Tarp Lietuvoje vainikuotų Marijos paveikslų tai vienintelis atvaizdas, kada Dieviškoji Motina vaizduojama be Kūdikio. Marija nuolankiai nuleidus galvą, kukliai nudelbusi akis, ir sukryžiuotų rankų gestu tarsi išreiškia atsidavimą Aukščiausiojo valiai.
Šventąjį atvaizdą dengia barokinis auksuoto sidabro aptaisas. Aptaisai apsaugo paveikslo šventumą ir yra kaip aukos (votum) ženklas, išreiškiantis padėką Marijai už patirtas malones ir pagarbą Dieviškajai Motinai. Aušros Vartų Marijos aptaisas susideda iš trijų skirtingais laikotarpiais sukurtų dalių. Seniausia Marijos galvą ir pečius gaubianti dalis, sukurta 1695-1700 m. Kitos sidabrinio aptaiso dalys sukurtos XVIII a. I trečdalyje. Marijos galvą karūnuojančios karūnos taip pat yra nevienalaikės. Apatinis karališkos formos vainikas sukurtas XVII a. pabaigoje. Viršutine rokokokine karūna Aušros Vartų Marija karūnuota po 1750 m. Apie XIX a. vidurį prie paveikslo pritvirtintas paauksuotas sidabrinis pusmėnulio formos votas, kuris praplėčia Aušros Vartų Marijos ikonografiją.
Garsaus Aušros Vartų Švč.Panelės Gailestingumo Motinos paveikslo kopijos ir kartotės plačiai paplitusios ne tik Lietuvoje. Tikėta, jog ypatingomis malonėmis garsių paveikslų kartotės perima originalo ypatumus.

Švč.Panele Marija ,Aušros Vartuose garsi, užtark mus!

Šiandien aprašysiu mano patį mylimiausią, patį man gražiausią , man patį brangiausią ir patį švenčiausią Dievo Motinos atvaizdą - Šiluvos Karalienę, Ligonių Sveikatą.
Šiluvoje,garsėjančioje pirmuoju Lietuvoje ir Europoje Švč.Panelės Marijos Apsireiškimu, yra malonėmis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šis paveikslas vainikuotas 1786 m. rugsėjo 8 dieną, dalyvaujant minioms maldininkų ir valdžios atstovų, popiežiaus Pijaus VI leidimu jam suteiktas Ligonių sveikatos titulas. Tai trečiasis vainikuotas Marijos paveikslas Lietuvoje.Paveikslas yra didžiąjame altoriuje, mūrinėje Švč.P.Marijos Gimimo bazilikoje. Tai yra ketvirtoji iš eilės bažnyčia, statyta 1760-1775 m., baigta įrengti ir konsekruota 1786 metais. O mažosios bazilikos titulą šiai bažnyčiai suteikė popiežius Paulius VI,1976 metais.
Halinėje trijų navų bažnyčioje įrengtas vienas gražiausių Lietuvoje vėlyvojo baroko interjerų. Skulptorius Tomas Podgaiskis (Podghaiski) 1775-1786 m. sukūrė puošnų septynių altorių, sakyklos, krikštyklos ir vargonų tribūnos ansamblį, gausiai puoštą skulptūromis.Išliko šis nuostabus dekoras be didesnių pakitimų.
Šiluvoje pirmą kartą Europoje pasirodė Dievo Gimdytoja. Tai įvyko 1608 metų vasarą arba rudenį, kai piemenėliai ganė bandą bažnytinėse žemėse. Apsireiškimą užrašė klebonas Mikalojus Svietkauskas po 1651 m.: "Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens Mergaitę palaidais plaukais, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. <...> " Mergaite, ko verki?" Mergaitė atsakė: ''Verkiu todėl, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama."
Šiluvos Dievo Motinos atvaizdas yra vienas garsiausių Hodegetrijos ikonografinio tipo paveikslų. Marija nutapyta stovinti, su ilga suknele ir apsiaustu, dengiančiu ir jos galvą. Dievo Motina ant kairės rankos laiko Kūdikėlį Jėzų, laiminantį lotyniškuoju būdu(paskutiniai du pirštai palenkti), o kairėje rankoje laikantį Bibliją, liudijančią jį esant Pasaulio Išganytoją. Šį paveikslą nuo 1674 m. dengia auksuotas sidabro aptaisas, nukaldintas iš tikinčiųjų suaukotų votų, nukaldintas Karaliaučiaus auksakalio L.Hofmano (Hoffmann). Taisyklingi dailūs Marijos ir Kūdikėlio veidai, kupini gilaus susikaupimo, su švelniu liūdesio šydu, spinduliuoja dvasinę ramybę, padedančią tikintiesiems pasisemti tikėjimo, vilties ir meilės.
Šiluvos Karaliene Ligonių Sveikata, Melski už mus!

Su šiuo pirmuoju advento sekmadieniu uždegama pirmoji žvakė. Bažnyčiose pasirodo bene svarbiausias Kūčių valgis - kalėdaitis, dar liaudiškai vadinamas plotkele. Ji simbolizuoja šeimos, ar bendruomenės bendrumą, ir meilę , kurią Jėzus mums duoda per duoną. Laužydami šią trapią kvietinių miltų plotkelę palinkime meilės, Dievo palaimos, ir stiprybės. O taip pat paliekame kalėdaičių tiems, kurie negali jo su mumis laužyti, bet šią dieną yra šalia mūsų - mirusiems. Nuo seniausių laikų žmonės tikėjo, kad mieusieji išleidžiami iš skaistyklos per didžiąsias šventes, tame tarpe ir Kūčias.


Adventas trunka keturias savaites. Jis skirtas susikaupimui, todėl draudžiama dalyvauti pasilinksminimuose, visokiuose nerimtuose dalykuose. Penktadieniais laikomasi pasninko. Didžiausia šventė advento metu yra Švč Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė, švenčiama gruodžio 8 dieną.

Sveiki. Ši svetaine skirta supažindinti su Dievo Motina tuos, kas dar jos nepažysta, o pažystantiems, linkiu rasti jiems tinkamos informacijos.